Kaip pasakyti vaikams, kad mes atsiskyrėme

Kai pora atskiria, kasdien pažįstami keičiasi keletas dalykų. Ne tik projektai ir iliuzijos paliekami, bet ir vaikams - tai naujas gyvenimo būdas. Nors atskyrimas tapo dažna valiuta, jų poveikis vaikams vis dar yra įspūdingas. Gyventi kartu su abiem tėvais, gyventi vieni su vienu iš jų, vaiko giliai keičia savo gyvenimo būdą. Skirtingai nuo suaugusiųjų, vaikai ne visada išreiškia tai, kas jaučiasi per kalbą, bet jų jausmai dažnai matomi atsispindi jų elgesyje. Toliau pristatysime, kaip pasakyti savo vaikams, kad jų tėvai atskirti.

Veiksmai, kurių reikia laikytis:

1

Kalbėkite Priėmę sprendimą atskirti ir gyventi skirtinguose namuose, svarbu, kad jūs kalbėtumėte vienas su kitu apie tai, kaip elgtis su šia situacija su savo vaikais. Apsilankymų prieš vaikus supažindinimas su tvarkaraščiais ir dienomis gali suteikti vaikams stabilumo ir patikinimo, kad jie ir toliau matys abu tėvus. Esant tokioms situacijoms, būtinas perdavimas vaikų saugumui.

2

Susitikimas Nustačius šias temas, kitas žingsnis yra kalbėti su vaikais. Turime pasikalbėti su jais absoliučiai nuoširdžiai ir visuomet priminti jiems, kad ir toliau mylite juos ir kad tai nepakeis, nepaisant situacijos. Be atskyrimo priežasčių, turime jiems paaiškinti, kad jūs labai myli vienas kitą, bet nusprendėte, kad tai geriausia atskirti. Labai svarbu paaiškinti, kad tėvas, išeinantis iš namų, ir toliau jas matys.

3

Dalyvavimas Vaikai neturėtų žinoti apie poros diskusijas, turime žinoti, kaip atskirti pora problemas ir jų, kaip tėvų, vaidmenį. Jie neturėtų tapti įrankiu, kaip išgelbėti porą ar bet kurį iš jūsų sąjungininką. Vienintelis dalykas, kurį vaikai turėtų suprasti, yra tai, kad jūs, kaip tėvai, visada būsite su jais, gyvensite po vienu stogu ar ne. Venkite aptarti atskyrimo prieš vaikus klausimus, o ne juos įtraukti į konfliktą.

4

Informacija Tiek mokytojai, tiek suaugusieji, kurie bendrauja su vaikais, turėtų žinoti apie situaciją. Kai vienas iš tėvų išvyksta iš namų, vaikai savo elgesiu demonstruoja savo jausmus. Tikėtina, kad jie taps agresyvesni, liūdesni, kartais, kai jie yra maži, jie praranda sphincters kontrolę, taip pat gali atsitikti, kad jie pradeda kalbėti taip, tarsi jie būtų kūdikiai ir tt Šios demonstracijos atspindi vaikų dėmesį į tai, kas vyksta namuose. Todėl svarbu, kad žmonės, susiję su jais, atsižvelgtų į tai, ką jie vykdo, kad užtikrintų sulaikymą.

5

Parama ir apribojimai. Abu turi parodyti savo meilę savo vaikui, tačiau tai nereiškia jokių apribojimų. Daugeliu atvejų tėvai, dėl situacijos, kad vaikas pergyvena, paprastai sutinka su jais, bet tai tik skauda. Ribos turėtų būti tokios pačios, kaip ir anksčiau, bet ribojimas jų atžvilgiu yra tai, ką keičia. Kalbėjimas su jais ir buvimas yra tikrai svarbus.

6

Požiūris Kartais vaikai dažnai bando manipuliuoti tėvais, kad gautų tai, ko nori. Jie naudojasi kaltės jausmu, kurį jie jaučia dėl atskyrimo, kad gautų naudą. Pvz., „Jei neleidžiate žiūrėti televizoriaus, kurį ketinu gyventi su tėvu“, arba „mama visada leidžia man žiūrėti televizorių, tu blogai“ ir tt Turint tvirtą požiūrį ir įveikiant kaltės jausmą, būtina, kad galėtume apdoroti šią situaciją.

7

Erdvė ir laikas Tėvas, kuris juda iš namų, turėtų stengtis surasti namą, turintį erdvę savo vaikams. Tai gali būti kambarys, kurį puošia vaikai ir kur yra jų daiktų. Tokiu būdu vaikai jaučia, kad tai yra ir jų namai, ir tai leis jiems pasiekti tam tikrą stabilumą ir saugumą. Taip pat svarbu laikytis vizitų tvarkaraščių ir dienų.

8

Užklausa Jei vaikas negalėjo susidurti su situacija, būtina konsultuotis su psichologu, kad jis galėtų lydėti vaikus šiame pokyčių procese. Ne visi vaikai gali susidurti su tuo pačiu būdu, todėl gali atsitikti, kad tik vienas iš jūsų vaikų reikalauja profesionalo įsikišimo.

Patarimai